Sąžininga prekyba arba kai pigi mada kainuoja per daug

Fabriko darbuotoja laimingai ištraukta iš po griuvėsių trys dienos po Rana Plaza pastato griūties. Nuotraukos šaltinis: ibtimes.co.uk

Visi žinome apie žmogaus teises, visi sutinkame, jog žmonių teisės turi būti gerbiamos, tik su liūdesiu ir nepasitenkinimu žvelgiame atgal į žmonijos praeitį, pastatytą ant vergovės ir kitų į ją panašių nehumaniškų socialinių reiškinių. Visi sutinkame, jog vaikai neturėtų dirbti, o senoliai turėtų turėti pasirinkimą nedirbti. Visi sutinkame, jog už samdomą darbą turėtų būti atlyginta, o darbo pobūdis turėtų nežaloti ir kitaip nesilpninti sveikatos. Vis dėlto, Vakaruose kiekvieną dieną yra parduodamos ir perkamos dešimtys tūkstančių prekių, o tarp jų, be abejonės, ir drabužių, pagamintų „pigiomis“ anoniminėmis rankomis žmonių, kurių teisės jų darbdaviams neegzistuoja.

2013 m. balandžio 24 d. Dakoje, Bangladeše, įvykusi katastrofa, kuomet sugriuvo ten stūksantis vienas iš komercinių daugiaaukščių, pavadintas Rana Plaza, kuriame buvo įsikūrę ir Vakarų mados industrijos gigantams užsakymus atliekantys fabrikai, nusinešė 1135 nekaltų gyvybių ir paliko apie 2500 sužeistųjų. Bangladešas jau seniai buvo tapęs viena populiariausių vietų mados industrijos fabrikų steigimui bei itin pigios darbo jėgos samdymui Azijos regione. Minėtame pastate įsikūrę fabrikai, kuriems įkurdinti keturi viršutiniai pastato aukštai buvo pristatyti nelegaliai, gamino drabužius tokiems gerai žinomiems masinės mados tinklams, kaip Benetton, Mango, Primark, Walmart bei Monsoon Accessorize. Ši katastrofa sužlugdė daugybę gyvenimų, tačiau ji taip pat atkreipė viso pasaulio dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis fabrikų darbininkai gamina pigios ir greitos Vakarų mados produkciją.

bangladesas-rana-plaza-tragedija-1

Rana Plaza pastatas po griūties 2013 m. balandžio 24 d. Nuotraukos šaltinis: ibtimes.co.uk

bangladesas-rana-plaza-tragedija-2

Rana Plaza pastatas po griūties 2013 m. balandžio 24 d. Nuotraukos šaltinis: tuoitrenews.vn

Rana Plaza griūties išvakarėse visas pastatas buvo evakuotas, mat buvo pastebėti pavojų keliantys įtrūkimai sienose. Apatiniuose aukštuose įsikūrusios parduotuvės ir bankai liko tušti ir kitą rytą, tačiau fabrikų darbuotojams buvo liepta sugrįžti, nepaisant akivaizdaus pavojaus. Darbų vadybininkai pagrasino darbuotojams nesumokėti mėnesio algos, jei jie atsisakytų grįžti į darbo vietą kitą rytą po evakuacijos. Šis nurodymas didele dalimi siejamas su užsakovų reikalavimu prekes pagaminti per itin trumpą laiką, nes paskutinę minutę buvo atliekami dizainų pakeitimai, į kuriuos gamintojai turėjo greitai reaguoti. Tokie ir panašūs pakeitimai ir trumpi terminai – tai vadinamosios Vakarų pasaulio greitos mados kasdienybė bei viena pagrindinių darbininkų išnaudojimo pretekstų. Daugelis darbininkų tą rytą grįžo į savo darbo vietą, bijodami prarasti uždarbį ar net darbą, nė neįtardami, jog netrukus jų artimųjų, draugų ar jų pačių nebebus gyvųjų tarpe.

rana-plaza-tragedija-protestas-londone-primark

Protestas Londone prie centrinės Primark parduotuvės po Rana Plaza griūties. Nuotraukos šaltinis: TheStyleCon

Tai tik vienas iš garsesnių pavyzdžių to, kas vyksta mados industrijoje šiuo metu ir už ką kiekvienas iš mūsų „balsuojame“ savo pinigais, pirkdami masinės produkcijos gaminius, pagamintus nekontroliuojamuose besivystančių šalių fabrikuose. Kai perkame drabužius, dažniausiai galvojame apie stilių, vis dažniau –  apie sudėtį, visada – apie kainą. Tačiau retai mums iškyla klausimas apie žmonių, pagaminusių mūsų perkamus drabužius, darbo ir gyvenimo sąlygas, o šis aspektas neretai atsispindi galutinio gaminio kainoje. Būkite smalsūs ir atidūs, klauskite ir domėkitės, iš kokių fabrikų ar dirbtuvių atkeliavo jūsų drabužiai. Stenkitės apsipirkinėti ne masinės produkcijos tinklų, propoguojančių greitą ir pigią madą, drabužius. Masėms mažiau žinomi prekiniai ženklai, ypač tie, kurie vadovaujasi tvarios mados principais, dažniausiai gamina drabužius bei aksesuarus griežčiau prižiūrimose gamyklose, dažnai tai yra šeimos ar kaimo gamyklėlės, į kurias užsakovai atvyksta įvertinti ir tobulinti darbo sąlygas bent kelis kartus per metus.


Psylo Fashion dirbtuvės Bali saloje

Fair Trade sertifikatas yra bene aiškiausia nuoroda, jog prekės ženklo atstovas sąžiningai elgiasi su savo darbuotojais. Tačiau mažesnėms įmonėms šis plačiai pripažintas, tačiau vis dar brangus ir itin aukštus reikalavimus keliantis dokumentas dažnai yra neįkandamas, be to, šiuo metu jis vis dar populiaresnis maisto pramonėje, o ne tekstilėje, todėl reiktų atsargiau vertinti šio sertifikato nebuvimą. Mūsų pristatomi prekiniai ženklai Fair Trade sertifikatais pasigirti negali, tačiau visi jie viešai užtikrina, jog jų produkcija gaminama, vadovaujantis etiškos prekybos principais, t.y. dirbama mažose gamyklose, kuriose lengviau kontroliuojama, jog darbo sąlygos nekenktų darbuotojams, užtikrinamos socialinės garantijos, o atlygis už darbą yra sąžiningas ir atitinka oraus pragyvenimo tuose regionuose lygį.

Nuotraukos iš Siesta Crafts dirbtuvių Nepale

Mes siekiame, jog kiekvienas mūsų parduotuvėje randamas drabužis ar aksesuaras kviestų pasinerti į tą dar nepažintą pojūtį, kai gali būti užtikrintas, jog šis daiktas padarė kiek įmanoma mažiau žalos gamtai ir joks žmogus ar gyvūnas dėl jo gamybos nenukentėjo. Siekiame suformuoti kolekciją, kuri atitiktų jūsų išskirtinį stilių, nesenstantį metų metus, kitaip nei beprotišku greičiu besisukanti masinė mada. Norime, jog dėvėtumėte čia randamus drabužius ir nešiotumėte aksesuarus „ilgai ir laimingai“ vietoj to, jog vaikytumėtės trumpalaikių mados tendencijų ir „popierinių“ drabužių, nuo kurių kainos jo siuvėjui nubyra vos keli centai, o jis savo ruožtu paaukoja daugybę sveikatos ir orumo taškų. Norime, jog būtumėte sąmoningi ir rūpintumėtės ne tik gamta, bet ir vieni kitais. Ir nesvarbu, ar pažįstamais, ar kitame žemyne gyvenančiais – visi esame vienodai nusipelnę gyventi kuo geriau.

Leave a Reply

Jūsų elektroninis paštas nebus paskelbtas Privalomi laukai yra pažymėti