Gyvūninės kilmės medžiagos mūsų spintose: VILNA

Angoros vilnos industrijos žiaurumai

Nuotraukos šaltinis: PETA2

Tęsiame straipsnių ciklą apie gyvūninės kilmės medžiagas mados industrijoje, apie priežastis, dėl kurių jų atsisakėme mes ir kodėl skatiname tai padaryti ir jus. Prieš tai supažindinome jus su kailio ir odos industrijų kultivuojamu nehumanišku elgesiu su gyvūnais ir  keliama žala žmonėms bei aplinkai apskritai. Šį kartą apžvelgsime vilnos pramonės subtilybes ir pasistengsime nupurtyti aureolę, mūsų sąmonėje tvirtai apgaubusią tuos jaukius vilnonius megztukus, šalikus ir kojines.

VILNA

eco-nation-vegan-fashion-wool-industry

Nuotraukos autorius: afnewsagency

Dažniausiai vilnai auginami šie gyvūnai: avys, ožkos (kašmyrui, moherai), lamos, kupranugariai, alpakos, triušiai (angorai).

Kaip tai daroma (technika ir etika): Atsisakymas dėvėti vilnos gaminius – tai gyvūnų teises palaikančių žmonių sprendimas, kuris, panašiai kaip medaus atsisakymas veganinėje mityboje, yra vienas plačiausiai nesuprantamų kitos stovyklos atstovų. Juk, sakytum, dėl vilnos avys nėra žudomos, vilna tiesiog nuskutama vasarą, kai karšta, ir ji vėl atauga prieš žiemos sezoną. Tačiau viskas nėra taip paprasta.

Nors avys ir kiti gyvūnai dažniausiai nėra žudomi dėl savo vilnos, nustojus auginti kokybišką vilną šie gyvūnai yra skerdžiami. Tačiau dar iki šios stadijos avys ir kiti vilnai auginami gyvūnai patiria dideles kančias. Avys yra kastruojamos, žymimos jų ausys arba ragai be jokių nuskausminamųjų, jos yra dirbtinai apvaisinamos (kas dažnu atveju panašiau į prievartavimą), kerpamos jų uodegos, vėlgi be nuskausminamųjų, jos gali būti nardinamos į vilnos kokybę ir apsaugą nuo parazitų neva užtikrinančius chemikalus. Vyriškos lyties ėriukai dažnai yra skerdžiami vos gimus dėl visame pasaulyje vis dar vertinamos ėrienos. Taip pat manoma, jog avinų auginimas yra nepelningas, tad išgyvenę avinai atitarnauja dalyvaudami dirbtiniam avių apvaisinimui, galiausiai jie kastruojami ir auginami iki kol jie pasiekia pakankamai svorio būti paskerstais.  Avių vilnos pramonė žengia koja kojon su mėsos pramone.

Lygiai taip pat, kaip viščiukai broileriai buvo išveisti tam, kad užaugtų neproporcingai dideli ir „užsiaugintų“ kuo daugiau mėsos, Merino avys, ypač populiarios Australijoje, yra specialiai veisiamos tam, kad turėtų kuo didesnį odos plotą, tad, tuo pačiu, ir teiktų daugiau vilnos. Bet kokia genetinė modifikacija, atliekama gyvūnui tik tam, kad žmogus gautų kuo daugiau gyvūnų „gaminamo“ produkto, neišvengiamai brangiai kainuoja to gyvūno sveikatai. Jau minėtieji viščiukai broileriai žaibiškai išauga tokie dideli ir sunkūs, jog jų gležnos kojelės nespėja sutvirtėti ir nebeišlaiko savo pačių svorio, ima žlugti kvėpavimo sistema, kraujotaka, kaulų sistema. Taip ir Merino avys moka savo sveikata ir gerbūviu už gausesnės vilnos užauginimą.

BEFORE: In this photo provided by the RSPCA/Australian Capital Territory, Chris the sheep is prepared to be shorn in Canberra.

Australijos laukuose paklydusi ir išgelbėta Merino avis su peraugusia vilna. Šios rūšies avys buvo specialiai išveistos tam, kad teiktų kuo daugiau vilnos. Neprižiūrimos ir nekerpamos šios avys yra pasmerktos įvairioms ligoms ir parazitų atakoms. Natūralioje gamtoje augančios avys užsiaugina tik tiek vilnos, kiek pačioms reikia. Nuotraukos šaltinis: www.npr.org

Maždaug 30% vilnos ir beveik pusė visame pasaulyje naudojamos Merino vilnos atkeliauja iš Australijos. Neproporcingai didelis Merino avių odos plotas metasi į gausybę gilių raukšlių, kuriose veisiasi įkyrūs, skausmą keliantys ir ligas nešiojantys parazitai. Australijoje vis dar gaji itin skausminga procedūra, angliškai vadinama mulesing, kurios metu ėriukui (rekomenduojama, jog jie būtų iki 12 mėn. amžiaus) metalinėmis avikirpėmis pašalinamos raukšlės, dengiančios ėriukų pasturgalius. Daugybę metų Australijos įstatymai nenumatė antiseptikų ir nuskausminamųjų naudojimo prieš ar po šios procedūros, todėl avys nei teisiškai, nei praktiškai nebuvo apsaugotos nuo patiriamo didelio skausmo, užkrėtimų ir kitų operacijos komplikacijų. Šiuo metu, po garsiai nuskambėjusio globalaus Australijos vilnos boikoto, šalies veterinarai ir fermeriai ieško būdų apsaugoti avis nuo patiriamo skausmo. Ši procedūra atliekama tikint, jog ji apsaugo avis nuo musių antpuolio, nors gyvūnų teisių aktyvistai ir veterinarai visame pasaulyje sutaria, jog ši praktika yra neefektyvi (musės nebepuola tik ten, kur buvo pašalinta oda niekad nebeataugančia vilna) ir nehumaniška.

eco-nation-vegan-fashion-wool-industry-sheep-mulesing

Mulesing (angl.) procedūra, kurios metu avims pašalinamos perteklinės odos raukšlės, gaubiančios jų pasturgalius. Nuotraukos šaltinis: PETA

Vilnos skutimo procesas taip pat kelia avims ir kitiems gyvūnams stresą. Itin industrializuotose avių fermose, kuriose avių skutėjams mokama už nuskustų avių skaičių, darbuotojai procedūrą atlieka neatsargiai, skubotai, taip neretai sužalodami gyvūną, keldami jam skausmą bei atverdami galimybę infekcijoms ir kitiems susirgimams reikštis. Dažnas skutėjas naudoja jėgą ir net smurtą prieš avis, besistengdamas sutramdyti ne be reikalo išsigandusius gyvūnus. Nuskustos avys patiria didelį temperatūrų skirtumą, kuris sukelia peršalimus ir diskomfortą. Reikia prisiminti, jog avys yra itin jautrūs ir baikštūs gyvūnai, kurie dažniausiai savo skausmo ir patiriamo streso neišreiškia į aplinką.

Angoros vilnos drabužiai ilgą laiką buvo ypač vertinami kaip prabangos atributas ir net ir šiais laikais ši pati minkščiausia ir ploniausia iš vilnų yra geidžiama mados aistruolių. 90% Angoros triušių vilnos visame pasaulyje atkeliauja iš Kinijos – šalies, kurioje gyvūnai nėra teisiškai apsaugoti, tad nehumaniškas elgesys su jais nėra baudžiamas. Nesileidžiant į pasakojimus apie šių triušių veisimo ir laikymo sąlygas, užtenka pasakyti, jog ilgas šių triušių kailis daugumoje Kinijos fermų yra tiesiog nupešamas rankomis nuo visiškai sąmoningų triušių jautrios odos, be jokių nuskausminamųjų. Toku būdu išgaunamas ilgesnis plaukas nei triušius skutant, o toks kailis yra brangiau vertinamas supirkėjų. Visos procedūros metu triušiai rėkia iš visos gerklės tol, kol išsenka, praranda sąmonę arba pavyksta ištverti iki košmaro pabaigos. Net jei pasirinkta triušius skusti ar kirpti, triušiai vis tiek patiria skausmą ir stresą, mat grubios procedūros metu jų kūnas ištempiamos, jų galūnės pririšamos, kartais prispaudžiamos ir jų ausys. Ši procedūra kartojasi kas 3 mėnesius iki kol triušiui sukanka 2 arba 3 metai. Tuomet triušiai nužudomi ir jų oda nudiriama.

eco-nation-vegan-fashion--angora-rabbit-wool-industry

Nuotraukų šaltinis: PETA

Tačiau net ne fizinėse avių, triušių, ožkų ir kitų vilną auginančių gyvūnų kančiose glūdi problemos pagrindas. Problema yra tas žmogaus įsivaizdavimas, jog kita gyva būtybė, net ir kitos rūšies gyvūnas, yra jo nuosavybė, su kuria gali daryti ką panorėjęs. Gyvūnai nebuvo kažkieno sukurti žmogaus poreikiams tenkinti. Vadinasi, gyvūnai neaugina vilnos tam, kad žmogus ją pasiimtų sau. Be žmogaus įsikišimo, gyvendami natūralioje aplinkoje, avys ir kiti gyvūnai užsiaugina tiek vilnos, kiek jiems patiems jos reikia tam, kad palaikytų optimalią kūno temperatūrą įvairiomis oro sąlygomis.  Pasisavindami tai, kas mums nepriklauso, ypač tokiais žiauriais būdais, mes tikrai jų neglobojame ir nepadedame susitvarkyti su jų vilna, kuri, neva, joms tik trukdo, kaip matyt teigtų daugelis avių augintojų ir vilnos gerbėjų.

Ekologija ir žmonių sveikata: Kaip ir bet kokia kita gyvulininkystės forma, avių ir kitų vilnai auginamų gyvūnų išlaikymas kainuoja žmonėms ir gamtai. Avių ganyklos prisideda prie miškų kirtimo, o gyvūnų išskiriamos organinės atliekos bei jų dažnas transportavimas teršia dirvožemį, vandenį bei orą. Avių priežiūrai nuolatos naudojami chemikalai nuo parazitų, kurie niekur nedingsta ir nusėda ant nuskustos vilnos.

Daugelyje ekologiškus ir natūralius pluoštus propoguojančių mados namų ir prekinių ženklų aptiksite ir vilną, nes ji naiviai laikoma atsinaujinančiu resursu. Prisiminę kokias kančias vilną auginantiems gyvūnams tenka patirti tam, kad vilna augtų ir „natūraliai atsinaujintų“, nesunkiai suabejosime jos gerbtina vieta tarp tokių pluoštų kaip linas, bambukas ar kanapė.

Alternatyvos: Nesunku sutikti, jog vilna, lygiai taip pat kaip kailis ir oda, nėra mums gyvybiškai reikalinga. Pasaulyje yra daugybė natūralių ir sintetinių vilnos pakaitalų, tokių kaip akrilas ir poliesterio flisas, kurie atrodo it „originalas“ ir net nedirgina odos – kas gali būt geriau! Be šių pakaitalų, žinoma, yra be galo daug kitų natūralių medžiagų, iš kurių gaminamų audinių  nauda žmogaus sveikatai ir gamtos gerovei yra nesunkiai pastebima, pavyzdžiui, bambukas, kanapės pluoštas, ekologiška medvilnė, linas.

eco-nation-vegan-fashion-wool-industry-sheep

Nuotraukos autorius: hjorleifur

Šaltiniai su nuorodomis:

  • Angoros triušių vilnos išgavimas Kinijoje: PETA
  • Kas negerai su vilna? GentleWorld
  • Apie mulesing procedūrą avims: PETA
  • Apie mulesing procedūrą avims: www.rspca.org

Daugiau informacijos rasite čia:

  • Lietuvos Asociacija „Už gyvūnų teises“ apie vilną: www.animalrights.lt
  • Trumpai apie kiekvieną iš vilnos rūšių ir jų išgavimo būdus: 15min
  • Ar Angoros vilna gali būti užauginta etiškai? theGuardian ir HuffingtonPost
  • Apie Angoros industriją Kinijoje: DailyMail
  • Filmas, kuris praskleidė širmą ir parodė pasauliui nežabotos gyvūnų eksploatacijos įvairiose mūsų gyvenimo sferose užkulisius: Earthlings (2005)

Leave a Reply

Jūsų elektroninis paštas nebus paskelbtas Privalomi laukai yra pažymėti