Gyvūninės kilmės medžiagos mūsų spintose: ODA

Odos dažymo pavojai sveikatai

Nuotraukos šaltinis: www.gizmodo.com

Tęsiame straipsnių ciklą apie gyvūninės kilmės medžiagas naudojamas mados industrijoje, apie priežastis, dėl kurių jų atsisakėme mes ir kodėl skatiname tai padaryti ir jus. Apie kailių fermų nehumanišką elgesį su gyvūnais, keliamą pavojų žmogaus sveikatai ir mastus, kuriais kailių industrija teršia mūsų planetą, rašėme čia. Šį kartą kviečiame paskaityti apie tas odines rankines ir odinius batus – odos gaminius, kurie gali būti aptikti daugelio mūsų spintose ir kurių atsisakymas sukelia daug daugiau dvejonių nei kailio atsisakymas. Tikimės, jog šis straipsnis padės jums suklusti.

ODA

odos-industrija-gyvunu-teises-aukstoji-mada-krokodilas

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Gyvūnų rūšys: Oda drabužiams, batams ir aksesuarams gaminti dažniausiai diriama nuo šių gyvūnų: karvių, kiaulių, ožkų, avių, krokodilų, gyvačių, ruonių, emu, elnių, žuvų, kengūrų, arklių, dramblių, zebrų, delfinų, ryklių, varlių, vėžlių, kačių ir šunų (deja taip!) ir kt.

Kaip tai daroma (technika ir etika): Kasmet odos industrijoje žūsta bent milijardas gyvūnų. Kai kurie iš šių gyvūnų veisiami ir auginami fermose vien dėl jų odos, kiti skerdžiami mėsai arba auginami pieno produkcijai, o jų oda – tai šalutinis produktas, dar kiti – nuolatos medžiojami dėl jų odos. Fermose auginami, luošinami ir žudomi gyvūnai patiria tokias pačias kančias, stresą ir traumas kaip ir kailių fermose įkalintieji. Industrinėse fermose gyvūnai talpinami į mažas ir purvinas erdves, kuriose kenčia nuo deprivacijos, yra kastruojami, žymimi, jiems pašalinamos uodegos ir ragai, nenaudojant jokių nuskausminamųjų.

Neretai oda diriama gyvūnui dar esant gyvam, tikint, jog tai padės išlaikyti odą lankstesnę ir minkštesnę. Dažnai  odos industrijos aukomis tampa gyvūnų jaunikliai ar net dar negimę vaisiai, tyčia aboruojami arba dar negimus išimami iš paskerstų karvių bei avių. Šių ypač jaunų gyvūnų oda yra laikoma prabangos preke ir kainuoja daug brangiau nei vyresnių gyvūnų oda.

Odos industrija – tai bene didžiausias mėsos ir pieno pramonės šalutinis produktas. Gyvūnų, kurie paskerdžiami mėsai arba jau nebepajėgūs gaminti pieno ir dėl to paskerdžiami, oda nukeliauja į odos industrijos rankas. Taip pat industrializuotuose pieno ūkiuose gimę vyriškos lyties veršeliai yra iškart skerdžiami mėsai ir odai. Dėl to gausus mėsos ir pieno produktų vartojimas daro tiesioginę įtaką odos industrijos sėkmei. Vis dėlto, milijonai gyvūnų yra veisiami, auginami ir žudomi vien dėl jų odos.

Kaip ir kailių gaminiai, taip ir odos produktai gali būti išgaunami iš pačių įvairiausių gyvūnų, o šių gaminių kilmę dažnai sunku įvardinti. Iš pažiūros neįmanoma atskirti, kurio gyvūno odos gaminį laikote rankose, o etiketės gali meluoti ir dažnai tai daro (dėl socialinių sumetimų). Jei perkate odos gaminius, pagamintus Kinijoje, negalite būti tikri, jog neperkate ir neketinate dėvėti nuo kačių ir šunų nudirtos odos. Paskaičiuota, jog Kinijoje kasmet nužudoma pie 2 milijonus kačių ir šunų, kurių oda vėliau pakliūna į odos ir odos gaminių krovinius, transportuojamus į Vakarų šalis. Net jei etiketė byloja, jog produktas pagamintas Europoje arba JAV, pirminė odos žaliava dažniausiai atkeliauja būtent iš Kinijos ir Indijos.

Kalbant apie Indiją, reikia nusikratyti mito, jog indai laiko visas karves šventomis, jas besąlygiškai gerbia ir niekuomet nesukeltų joms skausmo jau vien dėl religinių sumetimų. Odos industrijoje šventų karvių nėra. Indijoje dažnai nepaisoma oficialiai egzistuojančių gyvūnų apsaugos įstatymų. Su karvėmis, kurios patenka į odos industrijos darbuotojų rankas, yra elgiamasi kaip su daiktais. Dažnai šiems gyvūnams tenka keliauti ne vieną dieną pėsčiomis be jokio maisto ar net vandens. Karvės neretai klumpa kelyje nuo išsekimo, tuomet jų vedliai įtrina čili pipirų arba tabako į jų akis ir jų uodegos yra sulaužomos tam, kad skausmas „pažadintų“ nualintus gyvūnus ir jie imtų vėl eiti pirmyn. Pasiekus skerdyklos (dažnai įkurtos nelegaliai) patalpas jų laukia antisanitarinės sąlygos, kuriose, patyrusios dar daugybę nehumaniškai atliekamų procedūrų, bus papjautos ir paliktos nukraujuoti priešais eilėje „laukiančių“ kitų karvių akis. Oda neretai diriama gyvūnui dar iki galo nepraradus sąmonės.

odos-industrija-gyvunu-teises-indija

Nuotraukos šaltinis: www.theguardian.com

Ekologija ir žmonių sveikata: Gyvūnų auginimas odai bei jų transportavimas taip pat smarkiai prisideda prie pražūtingų ekologinių pasekmių. Kaip ir bet kuri kita gyvulininkystė forma, masiškai auginami ir fermose laikomi gyvūnai išskiria tūkstančius tonų organinių atliekų per metus, teršdami dirvožemį, vandenį bei orą, o jų maitinimui sunaudojama begalės augalinės kilmės maisto, kuris galėtų būti skirtas žmonėms ir kovai su badu.

Visgi, vienas baisiausių odos išgavimo aspektų – tai odos apdirbimo procesas, vadinamas odos rauginimu arba šikšninimu (angl. tanning). Šis procesas reikalingas tam, kad oda nustotų irti ir pūti – tai tam tikras jos užkonservavimas ir prekinės išvaizdos suteikimas. Tačiau šiam procesui naudojamos cheminės priemonės kelia itin didelį pavojų ne tik odos apdirbimo darbininkams, bet ir apylinkių gyventojams. Tiek nuo tiesioginio poveikio, tiek per vandenį, dirvožemį bei orą, šie chemikalai dažnai sukelia įvairias alergijas, odos, kvėpavimo takų, akių susirgimus ir net plaučių vėžį. Tyrimai rodo, jog įvairias alergines reakcijas gali kelti jau ir paruošti, apdirbti odos gaminiai, tokie kaip pirštinės ar batai, dėl savo sudėtyje prikauptų vis dar aktyvių toksinių medžiagų.

Šikšninimas taip pat reikalauja itin didelių vandens resursų (1 tonai odos apdirbti sunaudojama apie 57 000 litrų vandens) ir smarkiai prisideda prie aplinkos taršos (1 tonos odos apdirbimas sukuria apie 8000 litrų neskystųjų atliekų). Odos šikšninimo procesas taip pat per metus sukuria apie 800 000 tonų chromo drožlių atliekų, kurios nusėda sąvartynuose.

odos-industrija-toksines-atliekos-susirgimai-kanpur-indija

Aplink odos gamyklas gyvenantys žmonės kiekvieną dieną susiduria su toksinėmis atliekomis, kurios sukelia daugybę įvairių susirgimų. Nuotraukoje matyti 55 metų toksinų pažeistos indo fermerio, gyvenančio šalia Kanpur miesto Indijoje, kojos. Nuotraukos autorius: Sean Gallagher

Alternatyvos: Odos gaminiai, kitaip nei kailio produktai, mažiau vertinami kaip prabangos ar statuso ženklas, nebent kalbėtumėm apie itin egzotiškų gyvūnų, tokių kaip krokodilai ar gyvatės, odą. Tačiau oda vis dar yra laikoma itin praktiška, ilgaamže ir natūralia medžiaga apsiaustams, rankinėms, pirštinėms, diržams, įvairiems kitiems aksesuarams gaminti, o turbūt užvis labiausiai oda vertinama avalynės pramonėje.
Vis dėlto, prisimenant toksinius chemikalus, kuriais oda yra apdirbama, sunku būtų žvelgti į šią gyvūninės kilmės medžiagą kaip į natūralią. Lygiai tiek pat natūrali yra iš naftos produktų gaminama dirbtinė oda, kuri nesukelia nė pusės tiek skausmo, kančių ir gamtos taršos, kiek tikra gyvūno oda. Tad šiais laikais nebereikia aukoti savo stiliaus dėl gyvūnų, žmonių ir gamtos gėrovės – viskas jau nesunkiai suderinama!

odos-industrija-gyvunu-teises-laisva-karve

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Šaltiniai su nuorodomis:

  • Odos pramonė Indijoje ir Kinijoje: PETA
  • Faktai apie globalią odos industriją: PETA
  • 14 nemalonių faktų apie odos industriją: PETA
  • Apie odos industriją Indijoje: Independent
  • Apie odos apdorojimo proceso keliamą aplinkos taršą ir pavojų žmonių sveikatai: WorstPolluted

Daugiau informacijos rasite čia:

  • Filmas, kuris praskleidė širmą ir parodė pasauliui nežabotos gyvūnų eksploatacijos įvairiose mūsų gyvenimo sferose užkulisius: The Earthlings (2005)
  • Krokodilų ir aligatorių industrializuotos fermos – prabangos prekinių mados ženklų partneriai: PETA
  • Apie krokodilų fermas: DailyMail
  • Apie vaikus, dirbančius odos gamyklose Bangladeše: Mirror
Audra

One thought on “Gyvūninės kilmės medžiagos mūsų spintose: ODA

  1. Pingback: 4 augalai, kurie leis dėvėti odinius gaminius ramia sąžine – ECO NATION LT: etiška, veganiška ir ekologiška mada

Leave a Reply

Jūsų elektroninis paštas nebus paskelbtas Privalomi laukai yra pažymėti